Siaudinukai

,,Šiaudinukas” – jaunas žodis senoje lietuvių liaudies meno kalboje. Šiaudinukas – išeivijos lietuvių savojo krašto ilgesio vaisius.
Apie Siaudinukus.
Senovėje žmonės nieko nedarė šiaip sau: daiktas turėjo turėti arba praktinį pritaikymą, arba apeiginę prasmę. Šiaudinukai eglutei iš senų senovės buvo šiaudinio sodo puošmena. O sodas, priskiriamas apeiginiam menui, kaip ir margučiai, verbos, buvo rišamas vestuvių, krikštynų proga, naujas surišamas prieš Kalėdas ir atspindėjo tobulos visatos modelį: viršūnė nukreipta į dausas, o apatinės piramidės smailumas – į požemį. Tarp dangaus ir žemės – žmogaus gyvenimas su džiaugsmais ir vargais, gero linkėjimu, darbais, norais.Sodą puošiantis paukštelis – tarpininkas tarp šio ir kito pasaulio, vėlės ir tuo pačiu metu žmogaus simbolis. Saulė – visokeriopos gyvybės šaltinis, rombas – apsauga, piramidė – tobulybė. Pats rugys, javas per amžius reiškė duoną, sotį, tai yra gyvenimą. Šiaudo geltonumas – praėjusios vasaros saulės atspindys, viltis – juk javas iškentė šaltą žiemą, iškęs ir žmogus. Taigi šiaudinukai turi daug gilesnę, per amžius subrandintą prasmę, nei pati eglutė, atsiradusi lietuvių namuose tik XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje.
Tad ir Nauja Karta susiburus smagiai emes ruostis sventems.

Mamyčių šventė

Vaikučiai sveikino mamytes su savo gamybos atvirutėmis, portretais, dainomis bei kartu darė maišelius su rankų antspaudais.

Švenčiame Šv. Velykas

Artėjant Šv. Velykoms, mokykla Nauja Karta, pakvietė visus į velykinę margučių dažymo, ridenimo šventę.

Ačiū visiems dalyvavusiems bei visiems prisidėjusiems prie šventės rengimo.

Na, o šventės įspūdžius galite pamatyti čia (video).